šlepetis

šlepẽtis, -ė smob. (2) 1. Tr kas švepluoja, šlepetuoja, neaiškiai kalba: Ateis ton šlepẽtė, kad grūsiu pro duris! Rgv. 2. menk. ištižėlis, išvėpėlis: Kurgi dės tokį šlepẽtį? Jž.